Ar tikrai pažįsti savo sūnų? patyriminis kelias į gilesnį ryšį su jurga vidugiriene

Aprašymas

Gyventi po vienu stogu dar nereiškia pažinti vienas kitą. Net ir po 10, 15 ar 20 metų kartu daugelis tėvų nustemba supratę, kad nežino, ko jų vaikas bijo, apie ką svajoja, kas jį iš tikrųjų stiprina, o kas stabdo. Šie mokymai kviečia sustoti ir pažvelgti į savo vaiką ne per elgesio, o per vidinio pasaulio prizmę.

Tai ne teoriniai mokymai, o gili patyriminė praktika. Per konkrečias užduotis tėvai kviečiami ištraukti save iš automatinio auklėjimo režimo ir pradėti matyti: kaip atrodo mano vaikas mano akimis? Ką aš apie jį manau? Ko bijau? Ko tikiuosi? Ir kiek tai yra apie jį, o kiek – apie mane?

Didelė dalis darbo skirta tėvų tarpusavio santykiui: atsakomybėms, vaidmenims, lūkesčiams, vizijoms. Nes vaikas gyvena ne abstrakčioje šeimoje, o tarp realių žmonių – mamos ir tėčio – kurie kartais traukia skirtingomis kryptimis. Mokymai padeda pamatyti, ką galima paleisti, kuo pasidalinti ir kaip kurti daugiau aiškumo bei ramybės vaiko gyvenime.

Svarbi vieta skiriama ir jautrioms temoms: vaiko laimei, santykiams, būsimai partnerystei, tėvų baimėms bei neišsakytoms viltims. Visa tai daroma su pagarba, švelnumu ir kvietimu ne teisti, o domėtis. Nes paaugliai nebūtinai priešinasi – dažnai jie tiesiog laukia, kol kas nors išdrįs paklausti tikrai.